- žiemauti
- žiemáuti, -áuja, -ãvo NdŽ, KŽ; N, L, Šlč 1. žr. žiemoti 2: Iš kalnų sugrįžo namo žiemauti įšerti arkliai V.Kudir. Kraštas nemandagus buvo žiemaut Ch1ApD27,25. 2. intr. būti paliktam per žiemą: Po trijų mėnesių išplaukėme Aleksandrijos laivu, kurs žiemavo saloje SkvApD28,11. \ žiemauti; peržiemauti
Dictionary of the Lithuanian Language.